Turinys:

Pneumonija (grybelinė) Katėms
Pneumonija (grybelinė) Katėms

Video: Pneumonija (grybelinė) Katėms

Video: Pneumonija (grybelinė) Katėms
Video: Pneumonija 2024, Gegužė
Anonim

Grybelinė pneumonija katėms

Kai jūsų katės plaučiai užsidega dėl gilios grybelinės infekcijos, vadinamos mikozine infekcija, ji gali turėti grybelinę pneumoniją. Šios pneumonijos formos uždegimas gali atsirasti intersticiniuose audiniuose (tarpuose tarp audinių ląstelių); limfiniuose induose (kūno induose, kurie perneša baltųjų kraujo ląstelių turtingą limfos skystį); arba peribronchiniuose plaučių audiniuose (audiniai, supantys bronchus - kvėpavimo takai, einantys nuo vamzdžio į plaučius).

Tiek šunims, tiek katėms gali išsivystyti grybelinė pneumonija, nors tokio tipo plaučių uždegimas katėms pasireiškia rečiau. Jei norite sužinoti daugiau apie tai, kaip ši liga veikia šunis, apsilankykite šiame PetMD sveikatos bibliotekos puslapyje.

Simptomai ir tipai

Grybelinės pneumonijos simptomai gali būti anoreksija ir atitinkamas svorio kritimas, karščiavimas, išskyros iš nosies ar akių, kosulys, kvėpavimo pasunkėjimas, šlubavimas ir akių problemos, galbūt tokios pat sunkios kaip staigus apakimas. Fizinis egzaminas taip pat gali atskleisti depresiją, išsekimą ir traškantį garsą katės plaučiuose kvėpuojant.

Priežastys

Yra daugybė grybų, kurie gali sukelti mikozines (gilias grybelines) infekcijas; kai kurie iš jų yra Blastomyces, Histoplasma ir Aspergillus. Grybelinė pneumonija geografiškai skiriasi, nes skirtingi grybai, atsakingi už mikotinę infekciją, yra įvairiuose JAV rajonuose. Pavyzdžiui, Blastomyces organizmo blastomikozė yra nustatyta pietryčiuose ir vidurio vakaruose, o Aspergillosis, kilusi iš Aspergillus organizmo, yra paplitusi visoje JAV.

Susilietimas su vienu iš grybų, galinčių sukelti mikozinę infekciją, gali sukelti grybelinę pneumoniją. Tikslus susitraukimo būdas skiriasi priklausomai nuo konkretaus grybelio tipo. Pavyzdžiui, Blastomyces dermatitidis pirmiausia patenka į kūną įkvėpus į katės plaučius, o grybelinis organizmas Cryptococcus neoformans paprastai patenka į kūną per nosies ertmę ir tada iš šio patekimo taško migruoja į akis ir (arba) centrinę nervų sistemą.

Bet kurio grybelio, sukeliančio grybelinę pneumoniją, poveikis aplinkai gali sukelti šios ligos vystymąsi. Taigi dirvožemio, kuriame yra daug organinių medžiagų, paukščių išmatų ar išmatų, poveikis gali padidinti tikimybę užsikrėsti.

Diagnozė

Vienintelis būdas galutinai diagnozuoti grybelinę pneumoniją yra nustatyti potencialų organizmą analizuojant odos mazgo mėginį arba atliekant limfmazgio biopsiją. Kitos diagnostikos procedūros gali apimti šlapimo analizę, krūtinės ląstos ir plaučių rentgeno nuotraukas bei pilvo ertmės ultragarsą.

Jei grybelinė pneumonija nėra katės simptomų priežastis, gali būti kalta kita plaučių uždegimo forma, pavyzdžiui, parazitinė ar bakterijų sukelta pneumonija. Kitos alternatyvios diagnozės yra lėtinė bronchų liga arba plaučių edema.

Gydymas

Jei katė vis dar valgo, veterinaras paskirs vaistus, kuriuos reikia duoti namuose. Jei jai atsirado sunkių simptomų, tokių kaip drastiškas svorio sumažėjimas dėl anoreksijos ir dehidracijos, norint stabilizuoti katę, gali prireikti hospitalizacijos, kad būtų galima toliau gydyti. Jei reikia, reikia skirti skysčių, kalio, deguonies ir antibiotikų.

Atkreipkite dėmesį, kad mažiau nei 70 procentų šunų ir dar mažesnė kačių dalis gali reaguoti į grybelinės pneumonijos gydymą. Gydymas yra brangus ir paprastai reikalingas mažiausiai du mėnesius - tačiau tikslus gydymas ir gydymo trukmė priklauso nuo konkretaus grybelio tipo, kuris yra atsakingas už ligą.

Gyvenimas ir valdymas

Kad išvengtumėte dehidratacijos, katei reikia duoti daug skysčių ir riboti jos veiklą. Rekomenduojama vartoti daug baltymų turinčią kaloringai tankų maistą, todėl visus vaistus reikės reguliariai vartoti visą veterinarijos gydytojo nurodytą laiką. Prieš baigiant gydymo programą, reikia reguliariai tikrintis, ypač atliekant krūtinės ląstos rentgeno tyrimus.

Prevencija

Norint išvengti grybelinės pneumonijos, patariama išvalyti katės gyvenamąją aplinką nuo išmatų ar kitų nuodingų organinių medžiagų.

Rekomenduojamas: