Triukšmingas Kvėpavimas Katėmis

2024 Autorius: Daisy Haig | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2023-12-17 03:11

Stertor ir Stridor katėse

Stertor yra triukšmingas kvėpavimas, atsirandantis įkvėpus. Tai žemo lygio, knarkiantis garso tipas, paprastai atsirandantis dėl skysčio vibracijos arba atsipalaidavusio ar suglebusio audinio vibracijos. Paprastai jis atsiranda dėl kvėpavimo takų užsikimšimo gerklėje (ryklėje).

Stridor yra aukštas, triukšmingas kvėpavimas. Aukštesnio lygio garsai atsiranda, kai santykinai standūs audiniai vibruoja einant orui. Tai dažnai atsiranda dėl dalinio ar visiško nosies kanalų ar balso dėžutės (gerklų) užsikimšimo arba viršutinės vėdinimo vamzdžio dalies žlugimo (žinomo kaip gimdos kaklelio trachėjos žlugimas).

Neįprastai garsūs kvėpavimo garsai dažnai būna oro, einančio per neįprastai susiaurėjusius praėjimo takus, pasipriešinimas oro srautui dėl dalinio šių regionų užsikimšimo. Kilmė gali būti gerklės užpakalinė dalis (nosiaryklė), gerklė (ryklė), balso dėžutė (gerklė) arba vėjo vamzdis (trachėja). Šio tipo nenormalūs kvėpavimo garsai gali būti girdimi nenaudojant stetoskopo.

Viršutiniai kvėpavimo takai arba viršutiniai kvėpavimo takai apima nosį, nosies kanalus, gerklę (ryklę) ir vėdinimo kanalą (trachėją).

Triukšmingas kvėpavimas būdingas trumpasnukėms, plokščiaveidėms (brachicefalinėms) kačių veislėms, tokioms kaip persai ir himalajiečiai. Pažeistos trumpo nosies, plokščiaveidės (brachicefalinės) katės, paveldėjusios balso dėžutės paralyžių (gerklų paralyžius), paprastai yra jaunesnės nei vienerių metų amžiaus, kai nustatomos kvėpavimo problemos. Įgytas balso dėžės paralyžius (gerklų paralyžius) paprastai būna vyresnio amžiaus katėms. Katės diagnozuojamos rečiau nei šunys, be akivaizdaus amžiaus modelio.

Simptomai ir tipai

• Balso pasikeitimas ar praradimas - nesugebėjimas miaukti
• Dalinai užblokavus viršutinius kvėpavimo takus, padidėja kvėpavimo takų garsai, o tada atsiranda akivaizdus kvėpavimo modelio pokytis
• Neįprastai garsūs kvėpavimo garsai galėjo egzistuoti net keletą metų
• Kvėpavimo garsai girdimi iš tolo nenaudojant stetoskopo
• Garso pobūdis svyruoja nuo neįprastai garsaus iki akivaizdaus plazdėjimo iki aukšto girgždėjimo, atsižvelgiant į kvėpavimo takų susiaurėjimo laipsnį.
• Gali pastebėti padidėjusias kvėpavimo pastangas; kvėpavimas, kurį dažnai lydi akivaizdūs kūno pokyčiai (pvz., išsiplėtusi galva ir kaklas bei kvėpavimas atvira burna)

Priežastys

• Nenormalių kvėpavimo takų būklė trumpasnukiams, plokščiaveidiams gyvūnams (būklė vadinama brachicefalinių kvėpavimo takų sindromu), kuriai būdingas bet koks šių sąlygų derinys: susiaurėjusios šnervės (stenoziniai narai); per ilgas minkštas gomurys; balso dėžutės ar gerklų dalies (apverstų gerklų maišelių) pasukimas į vidų ir išorę taip, kad sumažėtų erdvė orui praeiti pro gerklas; balso dėžutės ar gerklų žlugimas (gerklų žlugimas) ir balso dėžutės ar gerklų skysčių kaupimasis (edema)
• Nosies ir gerklės nugaros susiaurėjimas (nosiaryklės stenozė)
• Balso dėžės ar gerklų paralyžius (gerklų paralyžius) - gali būti paveldimas ar įgytas
• Balso dėžutės ar gerklų navikai - gali būti gerybiniai arba piktybiniai (vėžys)
• Mazginiai, uždegiminiai balso dėžutės ar gerklų pažeidimai (granulomatozinis laringitas)
• Vėdinimo vamzdžio (trachėjos) spindžio skersmens sumažėjimas kvėpavimo metu (trachėjos žlugimas)
• Vėjo vamzdžio susiaurėjimas (trachėja; trachėjos stenozė)
• Vamzdžio (trachėjos) navikai
• Kvėpavimo vamzdyje (trachėjoje) ar kitose kvėpavimo takų dalyse esantys pašaliniai daiktai
• Uždegiminės masės, išsivystančios iš vidurinės ausies ar eustakio vamzdelio (nosiaryklės polipai)
• Būklė, kurią sukelia per didelis augimo hormono kiekis, sukeliantis kaulų ir minkštųjų audinių padidėjimą organizme (akromegalija)
• Nervų sistemos ir (arba) raumenų funkcijos sutrikimas
• Anestezija ar sedacija - jei egzistuoja tam tikra anatomija (pvz., Ilgas minkštas gomurys), kuri padidina jautrumą nenormaliems, garsiems kvėpavimo garsams
• Minkšto gomurio anomalijos ar navikai (minkšta burnos stogo dalis, esanti tarp kietojo gomurio ir gerklės)
• Pernelyg didelis audinys, klojantis gerklę (nereikalinga ryklės gleivinės raukšlė)
• Navikas gerklės gale (ryklė)
• Skysčio kaupimasis (edema) arba gomurio, gerklės (ryklės) ir balso dėžutės (gerklų) uždegimas - antrinis dėl kosulio, vėmimo ar regurgitacijos, turbulencinio oro srauto, viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ir kraujavimo.
• Išmetimai (pvz., Pūliai, gleivės ir kraujas) kvėpavimo takų spindyje - gali atsirasti staiga (ūmiai) po operacijos; normalus sąmoningas gyvūnas juos atsikosėdavo arba prarydavo

Rizikos veiksniai

• Aukšta aplinkos temperatūra
• Karščiavimas
• Didelis medžiagų apykaitos greitis - kaip būna padidėjus skydliaukės hormono kiekiui (hipertiroidizmas) ar generalizuotai bakterinei infekcijai (sepsis)
• Pratimas
• Nerimas ar jaudulys
• Bet kokia kvėpavimo ar širdies liga, padidinanti oro judėjimą į plaučius ir iš jų (ventiliacija)
• Turbulencija, kurią sukelia padidėjęs oro srautas, gali patinti ir pabloginti kvėpavimo takų obstrukciją
• Valgymas ar gėrimas

Diagnozė

Turėsite pateikti išsamią katės sveikatos istoriją, kuri pasireiškė simptomų atsiradimu. Jūsų veterinaras naudos stetoskopą, kad išklausytų visą plotą nuo ryklės iki trachėjos. Jei garsas išlieka, kai katė atveria burną, nosies priežastis praktiškai gali būti atmesta. Jei garsas atsiranda tik pasibaigus galiojimo laikui, tikėtina, kad priežastis yra kvėpavimo takų susiaurėjimas. Jei nenormalūs garsai yra stipriausi įkvėpimo metu, jie sklinda ne iš krūtinės, o iš kitų ligų. Jei pastebėjote, kad pasikeitė katės balsas, gerklė yra greičiausiai nenormali vieta. Jūsų veterinaras sistemingai klausys stetoskopo per nosį, ryklę, gerklas ir trachėją, kad nustatytų bet kokio nenormalaus garso maksimalaus intensyvumo tašką ir nustatytų kvėpavimo fazę, kai tai akivaizdžiausia. Svarbu nustatyti vietą, iš kurios atsiranda nenormalus garsas, ir ieškoti sunkinančių priežasčių.

Vidaus vaizdavimo metodai, tokie kaip rentgenografija ir fluoroskopija, yra svarbūs norint įvertinti širdies ir kvėpavimo sistemą ir pašalinti kitas ar papildomas kvėpavimo sunkumų priežastis. Tokios sąlygos gali papildyti viršutinę kvėpavimo takų obstrukciją, dėl kurios subklinikinė būklė tampa klinikinė. Galvos ir kaklo rentgeno spinduliai gali padėti nustatyti nenormalius kvėpavimo takų minkštus audinius. Kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimas taip pat gali būti naudojamas papildomai anatominei detalei pateikti.

Kai kuriais atvejais dėl jūsų katės fiziologinio paveldėjimo diagnozė gali būti aiškesnė, pavyzdžiui, kai katės yra brachicefalinės. Tokiose situacijose jūsų veterinaras nustatys vietą, kurią labiausiai paveikė jūsų katės raumenys, ir nuspręs, iš kur eiti.

Gydymas

Laikykite katę vėsią, tylią ir ramią. Dėl nerimo, krūvio ir skausmo gali padidėti oro judėjimas į plaučius ir iš jų, o tai gali pabloginti oro srautą. Žemas deguonies kiekis kraujyje ir audiniuose bei sumažėjęs oro judėjimas į plaučius ir iš jų pasireiškia ilgai ir stipriai užsikimšus oro srautui; papildomas deguonis ne visada yra svarbus pacientams, kuriems yra dalinis kvėpavimo takų žlugimas, palaikyti. Be to, atidžiai stebėkite paskirtų raminamųjų vaistų poveikį, nes yra žinoma, kad raminamieji vaistai atpalaiduoja viršutinių kvėpavimo takų raumenis ir blogina oro srauto užsikimšimą. Pasiruoškite neatidėliotinam gydymui, jei atsiranda visiškas obstrukcija.

Dėl didelio kvėpavimo takų užsikimšimo ar obstrukcijos gali prireikti skubios intubacijos (tai yra endotrachėjos vamzdelio perėjimas pro burną ir į vamzdį [trachėją], kad deguonis pasiektų plaučius). Jei dėl obstrukcijos neleidžiama intubuotis, avarinė tracheotomija (chirurginė anga į vamzdį [trachėją] arba trachėjos kateterio ištraukimas deguoniui įnešti) gali būti vienintelė prieinama gyvybės palaikymo priemonė. Tačiau trachėjos kateteris deguonies palaikymą gali palaikyti tik trumpai, kol ieškoma pastovesnio sprendimo. Operacijos gali prireikti, jei atlikus biopsiją nustatyta masė kvėpavimo takuose.

Prevencija

Venkite įtempto fizinio krūvio, aukštos aplinkos temperatūros ir didelio jaudulio. Veterinarijos gydytojas patars, koks jūsų katės judėjimo lygis yra tinkamas.

Gyvenimas ir valdymas

Reikės atidžiai stebėti katės kvėpavimo dažnį ir pastangas. Visiškai užsikimšimas ar obstrukcija gali atsirasti po to, kai akivaizdžiai stabilus pacientas parvežamas namo arba jei nuolatinis stebėjimas neįmanomas. Net taikant chirurginį gydymą, tam tikras obstrukcijos laipsnis gali išlikti 7–10 dienų dėl pooperacinio patinimo. Šiuo metu reikės pasirūpinti, kad katė būtų apsaugota nuo komplikacijų, susijusių su sunkiu kvėpavimu.

Po operacijos katė gali jausti skausmą ir jai reikės tinkamo poilsio ramioje vietoje, toli nuo kitų augintinių ir aktyvių vaikų. Galite apsvarstyti narvo poilsio trumpą laiką, kol katė galės vėl saugiai judėti be pernelyg didelio krūvio. Veterinaras taip pat paskirs trumpą skausmo malšinimo kursą, kol katė visiškai pasveiks, kartu su lengvu antibiotikų kursu, kad jokios oportunistinės bakterijos nepultų jūsų katės. Vaistus reikės skirti tiksliai, kaip nurodyta, tinkama doze ir dažniu. Atminkite, kad per didelė vaistų nuo skausmo dozė yra viena iš labiausiai išvengiamų namų augintinių mirties priežasčių.