Baltųjų Kraujo Ląstelių Perprodukcija šunų Kaulų čiulpuose

2024 Autorius: Daisy Haig | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2023-12-17 03:11

Hipereozinofilinis šunų sindromas

Hipereozinofilinis sindromas yra nežinomos priežasties sutrikimas, kuriam būdinga nuolatinė eozinofilija - ilgalaikė eozinofilų (imuninės sistemos baltųjų kraujo kūnelių) perprodukcija kaulų čiulpuose. Tačiau įtariama jo priežastis yra ryšys su sunkia reakcija į nenustatytą antigeną arba imuninio atsako sutrikimas ir eozinofilų gamybos kontrolė. Tai daugiasisteminis sindromas, eozinofilams įsiveržus į audinius, vėliau pažeidžiant organus ir veikiant jų funkcijoms. Tai dažnai sukelia mirtiną rezultatą.

Organų pažeidimas gali atsirasti dėl eozinofilų granulių produktų ir eozinofilų daromų citokinų, reguliavimo baltymų, kuriuos imuninės sistemos ląstelės išskiria į audinius, poveikio. Dažniausios infiltracijos vietos yra virškinimo traktas (ypač žarnynas ir kepenys), blužnis, kaulų čiulpai, plaučiai ir limfmazgiai (ypač esantys pilvo srityje).

Retesnės infiltracijos vietos yra oda, inkstai, širdis, skydliaukė, antinksčiai ir kasa. Ši liga šunims yra reta, tačiau rotveileriai gali būti linkę.

Simptomai

• Letargija
• Karščiavimas
• Apetito praradimas (anoreksija)
• Periodinis vėmimas ir viduriavimas
• Svorio metimas
• Išsekimas
• Kepenų ir blužnies padidėjimas
• Sutirštėjusi (difuzinė ar segmentinė) žarna, neskausminga
• Pilvo masės
• Niežėjimas ir traukuliai (rečiau)
• Mesenterinė ir galbūt periferinė limfadenopatija (padidėję limfmazgiai pilvo srityje ar kitose kūno vietose)
• Masiniai pažeidimai, kuriuos sukelia eozinofilinės granulomatozės (uždegiminės audinių masės), apimančios limfmazgius ir (arba) organus

Priežastys

Hipereozinofilinio sindromo priežastis nežinoma. Tačiau manoma, kad tai sukelia sunki reakcija į pagrindinį, dar nenustatomą antigeninį stimulą, kurį gali sudaryti dvi skirtingos viruso padermės.

Diagnozė

Veterinarinį tyrimą sudarys standartiniai laboratoriniai darbai, įskaitant išsamų kraujo aprašymą, cheminį kraujo aprašymą, bendrą kraujo tyrimą ir šlapimo tyrimą. Turėsite pateikti išsamią savo šuns sveikatos ir simptomų atsiradimo istoriją. Papildoma diagnostika apims kaulų čiulpų aspiraciją ir (arba) ląstelių pagrindinę biopsiją bei paveikto organo ar masės biopsiją. Kraujo tyrimo rezultatuose paprastai būna padidėjęs įvairių tipų baltųjų kraujo kūnelių kiekis, ypač leukocitozė (leukocitas), bazofilija (bazofilas) ir eozinofilija (eozinofilas). Kraujo tyrimų rezultatai taip pat gali rodyti mažakraujystę, o biocheminis profilis gali rodyti anomalijas organų disfunkcijos atveju.

Diagnostinis vaizdavimas gali būti naudingas nustatant organų pažeidimo mastą. Vidaus organų matomumui pagerinti gali būti naudojamas radiografinis kontrastas, kurio metu injekuojama radijo kontrastinė medžiaga. Šie rentgeno spinduliai gali parodyti sustorėjusias žarnas ir anomalijas žarnų gleivinėje. Kiti radiniai gali būti limfmazgių reaktyvi hiperplazija (nenormalus padidėjimas) dėl eozinofilų infiltracijos, o fibrozė (skaidulinio jungiamojo audinio perteklius) ir trombozė (koaguliacija arterijose), supanti širdį.

Gydymas

Eozinofilijai ir organų pažeidimams kontroliuoti ar sumažinti bus taikoma ilgalaikė palaikomoji terapija. Didelė imunoglobulino koncentracija serume (kraujo serumo dalis, kurioje yra antikūnų) gali reikšti gerą atsaką į gydymą prednizonu, kortikosteroidu, skirtu uždegimui mažinti, todėl geresnė prognozė. Prednizonas gali veiksmingai slopinti eozinofilų gamybą. Kai kuriais atvejais chemoterapija gali būti tinkama slopinti DNR sintezę ir taip sumažinti ląstelių dauginimąsi. Masinis audinių įsiskverbimas gali trukdyti gydymui ir dažniausiai lemia blogą prognozę.

Gyvenimas ir valdymas

Jūsų veterinarijos gydytojas paskirs tolesnius jūsų šuns tyrimus, kad galėtų stebėti eozinofilų kiekį (ne visada rodo audinių infiltratus) ir mielosupresiją (dėl to sumažėja kaulų čiulpų aktyvumas), jei naudojami chemoterapiniai vaistai. Taip pat bus stebimi klinikiniai požymiai ir visi fiziniai sutrikimai (pvz., Apetito praradimas, letargija, vėmimas ir viduriavimas).